Vėliau pasuko link piešinio studijų, panoro išbandyti piešinio galimybes, išmokti taikyti įvairius vaizdavimo būdus, išgauti skirtingas faktūras, vaizduoti trimatę erdvę piešiant. Piešinio meistrystės būsimoji dailininkė įgavo akademinio piešimo kursuose Vilniaus Dailės Akademijoje pas dėstytoją Joną Kazlauską. Įstojusi į tuometinį Vilniaus Pedagoginį universitetą įgijo Dailės pedagogikos bakalaurą, vėliau Dailės edukologijos magistrą (dailės istorijos pakraipa). Po kelių metų kūrybinės pertraukos jaunoji dailininkė pajuto potraukį kosminei temai.

Dailininkė šią temą suvokia kaip asmeninę kūrybinių ieškojimų sferą, kuri leidžia neribojamai reikštis vaizduotei. Kosmoso vaizdiniai, erdvė ir laikas tokioje tapyboje leidžiasi interpretuojami laisviau, leidžiasi perteikti savo išgyvenimus, emocines būsenas, kurias dailininkė susieja su kosmoso tema. Ji prisipažįsta: „kai man blogai, galvoju apie kosmosą, kai man gerą – irgi galvoju apie kosmosą. Todėl visi mano kosmoso paveikslai – skirtingos mano išgyventos emocijos.“

Tapyboje dailininkė ieško pirmapradžių jausenų begalinėje tuštumoje, begalinėje visatos energijoje. Ji koncentruojasi į nematomos tikrovės pasaulį besireiškiantį įvairiomis formomis, kur   mistiniai pasauliai dailininkės kūryboje išreiškia visatos paslapties nuojautas. Kurdama šalto atspalvio formos materiją, ją įlieja į šiek tiek šiltesnio tono šviesią aplinką, kuri atrodo beribė. Autorė savo darbuose naudoja spalvas, foną ir raštus, perteikiančius sferų dinamiką, apskritimų formomis savo kūryboje ji atveria naktinio dangaus platybę ir judėjimą, bet taip pat subtiliai siūlo idėją, kad žmogus žvelgdamas į dangų nori pajusti žmogaus ir gamtos ryšį, pažinti ir suvaldyti tą begalybę, paversti ją sava ir jaukia.

Menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė